pamiškys

pamiškỹs sm. (3^b) Slnt, pãmiškis (1) Škn žr. pamiškė: Jisai tę pamiškỹ gyvena Krm. Jinai nutekėjo tenai kažkur į pãmiškį Rm. Tai jau buvo pridumta sniego pamiškiaĩs, patvoriais! Pc. Pamiškiaĩs lapės taip ir gaudos [ėsti] Krš. Rasi pamiškiukù važiavai – ten eit kelys Prk. Pamiškỹs apžėlęs žolėm Ds. Pamiškỹ grybų nerasi Žg. Vaiką pamišky paguldžiusi, rovė, o prie vaiko paliko begulįs šunelis M.Valanč. Bernaitis nuėjo prie kelio pamiškyj, atsigulė ir laukia LTR(Mrk). Vaikai tuojau nubėgo į pamiškį, žibučių pasirinko Mš.